Vaikai – stebuklingi žmogučiai, gyvenimo džiaugsmas. Dažnai jie mus juokina, kartais erzina, nenustodami klausinėti, o neretai net stebina savo išmone ir sumanumu. Kartais atrodo, jog vaikas – tai mažas suaugęs, tik turintis mažiau žinių. Vis dėlto, tai netiesa. Vaiko mąstysena visiškai kitokia nei suaugusio žmogaus. O skirtingo amžiaus vaikai mąsto skirtingai ir į pasaulį žvelgia kitu kampu.
Pirmasis tokią mintį iškėlė šveicarų psichologas J. Piaget. Jis, atlikinėdamas intelekto tyrimus su vaikais, pastebėjo, kad šie (to paties amžiaus) daro panašias klaidas. Tad kodėl vieno amžiaus vaikai negali atsakyti į tam tikrą klausimą, bet būdami vyresni į jį atsako teisingai?
Mokslininkas suprato, jog vaikui būdinga ypatinga mąstymo logika, kuri kokybiškai skiriasi nuo suaugusiojo logikos. Vaiko ir aplinkos tarpusavio sąveika leidžia žinioms bei mąstymui tapti vis sudėtingesniais ir efektyvesniais, o svarbiausia, mąstymas kinta visą žmogaus gyvenimą.
Piaget mąstymo raidą suskirstė į keturias stadijas ir teigė, kad galutinis mąstymo raidos tikslas yra jo visiška loginė pusiausvyra, pasiekiama paskutinėje stadijoje. Remiantis šiomis žiniomis ir mes turėtume atsižvelgti į vaiko pasaulėžiūrą bei pabandyti mąstyti jo būdu.
1 stadija. Sensomotorinė. Ši stadija trunka nuo gimimo iki maždaug dviejų metų amžiaus. Šiuo laikotarpiu kūdikis ribotai naudojasi kalba, simboliais ar vaizduote, todėl aplinkos pažinimui naudoja jutimus ir įvairius veiksmus bei judesius. Dėl šios priežasties jis aktyviai domisi aplinka, klausosi įvairių garsų, viską čiupinėja, ragauja, stebi tėvų elgesį. Jau metų sulaukęs vaikas žino, kad vieni dalykai valgomi, kiti gali sukelti skausmą, treti kelia triukšmą, o dviejų metų vaikas bandydamas ir klysdamas ieško naujų būdų savo norams įgyvendinti. Vaikas išmoksta išskirti save iš aplinkos, stengiasi pratęsti įdomų užsiėmimą ar malonų patyrimą.
Kaip elgtis su vaiku? Prisiminkime, kad tokio amžiaus vaikas mano, jog yra tėvų tęsinys, neišskiria savęs, kaip atskiro žmogaus. Jis nenustos verkti, nors ir pažadėsime, kad mama tuoj ateis, mat paprasčiausiai negali įsivaizduoti jos ateinančios, kol realiai to nemato. Tad nereikalaukime vaiko būti vienam, leiskime susipažinti su aplinka: įvairiomis medžiagomis, skoniais ir garsais. Parodykime vaikui daikto paskirtį, tačiau taip pat leiskime atrasti šią paskirtį ir pačiam, o galbūt jis sugalvos ir visai naują, unikalų daikto panaudojimo būdą. Svarbiausia – vaikas šiuo laikotarpiu nėra savarankiška asmenybė, tad, nors ir atrodo, kad išmoko daug ką daryti pats, jam būtina suaugusiojo priežiūra.
2 stadija. Priešoperacinio mąstymo. Ši stadija trunka nuo pirmosios stadijos pabaigos iki maždaug mokyklinio amžiaus, t.y. septynių metų. Tokio amžiaus vaikai pradeda naudotis kalba ir simboliais. Jie pradeda naudotis vaizduote, pavyzdžiui, gali paprašyti saldainio, kurio šiuo metu nėra (iki šios stadijos vaiko mąstymas buvo susijęs tik su daiktais, kuriuos tiesiogiai mato, jaučia ar pasiekia). Nors elgesys sudėtingėja, mąstymas vis dar labai egocentriškas; vaikui sunku suprasti, ką reiškia būti kuo nors kitu. O ir visi kiti jaučia, mąsto ir mato pasaulį tik taip, kaip ir jis. Maždaug nuo keturių metų vaikas išmoksta suprasti vis sudėtingesnius loginius ryšius, naudoti skaičius, suskirstyti objektus į klases ar kategorijas, pvz., išdėlioti žaislus pagal spalvas, formą, dydį ir t.t. Galiausiai, stadijos pabaigoje, pradeda suprasti ir tvermės dėsnį: jog kintant objekto formai, jo masė, svoris ar tūris nekinta, t.y. jog vandenį iš stiklinės perpylus į dubenį – jo yra lygiai tiek pat.
Kaip elgtis su vaiku? Teks pabandyti į viską žiūrėti jo žvilgsniu. Svarbu žinoti, kad vaikas tvirtai įsitikinęs savo atsakymų bei mąstymo teisingumu ir visos suaugusiojo pastangos paaiškinti, kaip yra iš tikrųjų, gali būti bevaisės. Teks apsišarvuoti kantrybe ir pasitelkti visą turimą pedagogiškumą. Šiuo amžiaus tarpsniu svarbu leisti vaikui žaisti ne tik su įvairiais žaislais, aiškinti, kas kaip veikia ir kodėl, bet taip pat itin svarbu suteikti galimybę bendrauti su bendraamžiais, kad vaikas galėtų susidurti su skirtingomis nuomonėmis bei rasti būdus, kaip jas suderinti.
3 stadija. Konkretaus operacinio mąstymo. Ši stadija trunka maždaug iki vienuolikos metų. Vaikas pradeda suprasti priežasties-pasekmės ryšį, įsisąmonina laiko, kiekio, masės, ilgio sąvokas, pradeda įsisavinti erdvinį mąstymą. Vaikas jau gali atlikti įvairias logines operacijas, tačiau tik su konkrečiais daiktais, t.y. jam gali būti sunku išspręsti aritmetikos uždavinį „pridėk du prie trijų“ pasakytą žodžiais, tačiau tikrai puikiai jį išspręs ant stalo padėjus du ir tris obuolius. Šiuo tarpsniu vaikas pradeda suprasti, kad jo sprendimai gali būti neadekvatūs ir ieško stabilių bei efektyvių būdų kylančioms problemoms spręsti. Pradeda geriau suprasti kitų žmonių požiūrį bei nuomonę ir gali su jomis palyginti savąją. Bendraujant su bendraamžiais įgyjama vis daugiau socialinės patirties, todėl asmeninės problemos išsprendžiamos vis teisingiau. Atsiranda humoro jausmas.
Kaip elgtis su vaiku? Vaikas tampa vis brandesne asmenybe, tad derėtų keisti ir mūsų bendravimą. Stengtis nebenaudoti mažiems vaikams skirtų frazių, argumentuoti savo poelgius ir nuomonę. Šiame laikotarpyje vaikams itin smagu žaisti žodžiais, tad išmokime keletą žodžių žaismu paremtų mįslių, pvz., „Kas yra zebras? Arklys su pižama“ ar „Kam reikalinga galva? Kad į pilvą neprilytų.“ Visgi prisiminkime, kad mąstymas dar nėra kaip suaugusiojo.
4 stadija. Formalių operacijų. Prasideda maždaug 11-14 metų ir tęsiasi visą gyvenimą. Vaikai pradeda logiškai mąstyti, naudoti abstrakcijas, kelti hipotezes, jas tyrinėti, daryti išvadas. Mąstymas tampa suaugusiojo žmogaus mąstymu.
Kaip elgtis su vaiku? Vaiko mąstymas tampa suaugusiojo, tad bendraukime kaip su sau lygiais (tai nereiškia, kad reikia viską leisti, tačiau gerbkime vaiko požiūrį ir nuomonę), skatinkime argumentuoti savo nuomonę. Tiesa, patirties ir žinių jis turi mažiau, tačiau paauglys tikrai įvertins pagarbą bendraujant.
Kaip teigė pats J. Piaget, kiekvieno žmogaus mąstymo raida susideda iš tų pačių stadijų, tačiau amžiaus ribos yra tik apytikslės, tad reikėtų atsižvelgti į kiekvieną vaiką individualiai.
