Cinkas – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas Zn (lot. zincum), eilės numeris 30. Šis mikroelementas biologiškai yra būtinas kiekvienam.
Cinkas reikalingas visų žmogaus organizmo ląstelių funkcionavimui, svarbus imunitetui, virškinimo sistemos veiklai. Jo trūkumas gali tapti epilepsijos, šizofrenijos ir kitų psichinių ligų, bendro organizmo nuovargio, diabeto, alergijos, prostatos adenomos, kataraktos, kurtumo, širdies, virškinimo sistemos, odos ir akių ligų, pakitimų burnos gleivinėje priežastimi. Cinkas dalyvauja daugiau kaip 200 organizmo fermentų aktyvavime, nukleorūgščių (DNR ir RNR), baltymų sintezėje ir hormonų apykaitoje (ypač lytinių hormonų), tiesiogiai veikia audinių ir skeleto kolagenus, palaiko normalų augimą ir vystymąsi, gerina regą, svarbus skonio ir uoslės pojūčiams, apetito reguliavimui, skatina žaizdų gijimą, taip pat turi antioksidacinių savybių.
Cinkas kaupiasi dantyse, kepenyse, kraujyje, centrinėje nervų sistemoje. Nemaža cinko turi kai kurie grybai (kazlėkai, voveraitės). Kai dirvoje trūksta cinko, augalai skursta: menkai šakojasi, susmulkėja lapai, sulėtėja augimas. Ypač jautrūs cinko trūkumui vaismedžiai, daržovės, ankštiniai augalai, todėl juos būtina tręšti mikroelementų trąšomis, kuriose yra cinko.
Cinko oksidas ZnO – balti, vandenyje netirpstantys milteliai. Sumaišius juos su koncentruotu ZnCl2 ar H3PO4 tirpalu, gaunama masė, kuri greit kietėja, ši masė vartojama dantims plombuoti.