Atėjęs pavasaris su bundančia gamta dovanoja žmonėms pirmuosius sveikatai didelę naudą teikiančius augalus. Viena iš pirmųjų pasirodančių vertingų žolių – paprastoji garšva.
Garšva (lot. Aegopodium podagraria) nuo seniausių laikų buvo vienas iš pagrindinių naudingiausių maistinių augalų, kuri yra skaniausia tik pradėjusi skleisti pirmuosius lapelius, kol šie yra su blizgiu paviršium, garbanoti.
Garšva turi daug vitamino C, A, mineralinių medžiagų, baltymų. Lapuose yra daug kalcio, kalio, geležies, citrinos ir obuolių rūgščių, mineralinių druskų, šaknyse – eterinių aliejų. Šio augalo cheminė sudėtis labai artima kraujo sudėčiai, tad ją galima vartoti labai ilgą laiką, ji neturi jokio šalutinio poveikio.
Garšva mobilizuoja ir labai stiprina imuninę sistemą.
Augalo sultys pasižymi raminančiomis savybėmis.
Švieži garšvų lapai – puikūs nuskausminamieji, esant reumatui, podagrai.
Garšvų arbata varo šlapimą, padeda gydant podagrą, reumatą, artritą, šlapimo pūslės ir žarnyno sutrikimus.
Švieži susmulkinti lapai ar nuoviro kompresai ramina ir gydo odos pažeidimus, vabzdžių įgėlimus, nudegimus, karšti kompresai dedami ant skaudamų sąnarių.
Garšva išskiria fungicidus, kurie naikina grybelius, todėl puikia tinka esant ilgai negyjančioms žaizdoms.
Šis augalas mažina kraujospūdį.
Šutintų garšvų lapų bei šaknų kompresas veiksmingas gydant sėdimojo nervo uždegimą. Tokiu atveju kompresas keičiamas nuolatos.
Garšvų sultis naudinga gerti esant tulžies, žarnyno, kepenų, šlapimo pūslės, kvėpavimo takų ligoms, esant galvos svaigimui.
Augalas gerina dantų, nagų ir plaukų būklę.
Kaip valgyti garšvą?
Jauni augalai tinka salotoms ir sriuboms, o džiovinimui – išsivysčiusi garšva.
Lapus galima valgyti žalius, virtus ar troškintus, dėti jų į salotas, sriubas.
Kuo jaunesni lapeliai, tuo jie skanesni ir naudingesni.
Garšvą puikiai galima vartoti vietoj įprastųjų kopūstų, kol dar jų nėra. Jas kaip kopūstus galima raugti žiemai.
Džiovintų garšvų galima dėti į kepamą duoną.
Maistui nebetinkama jau pražydusi garšva.
