Cholinas arba vitaminas B4 – dažnai vadinamas “pusiau vitaminu”. Tai balti kristalizuoti milteliai, kurie greitai tirpsta vandenyje ir alkoholyje. Cholinas – vienas iš B grupės vitaminų, dažniausiai būnantis kartu su vitaminu B8 (inozitoliu).
Cholinas dalyvauja galvos smegenų procesuose, susijuose su mokymusi ir įsiminimu.
Normaliai funkcionuojantis sveiko žmogus organizmas gali pasigaminti cholino netgi tuomet, kai maisto racione jo nėra, tačiau taip nutinka ne visada.
Cholinas turi lipotropinių savybių (dalyvauja fosfolipidų sintezėje kepenyse), turi įtakos baltymų ir riebalų apykaitai, neutralizuoja kenksmingas medžiagas, greitai atlaisvina kepenis nuo riebiųjų rūgščių. Cholinas aktyvizuoja smegenų darbą, palaiko smegenų nervų gyvybingumą ir gamybą. Turi stiprų lipotropinį poveikį, neleidžia susidaryti tulžies akmenims, atkuria nervų audinių struktūrą, normalizuoja miegą. Dalyvauja glicino aminorūgščių sintezėje.
Esant cholino trūkumui organizmas tampa priešiškas riebalams (po riebaus maisto pučia vidurius, viduriuojama), atsiranda skrandžio opa, padidėja arterinis kraujospūdis, pastebimi širdies ritmo pokyčiai, atsiranda kepenų ir inkstų funkcijų nepakankamumas, arterinio krausjopūdžio padidėjimas, augimo pablogėjimas, cholesterolio koncentracija gali išaugti iki pavojingo lygio. Taip pat esant cholino trūkumui atsiranda užmaršumas, išsiblaškymas, prislėgta nuotaika, baimė, nervinis dirglumas, nemiga, galvos skausmai, ūžesys ausyse, širdies ritmo, kraujotakos sutrikimai, vidurių užkietėjimas.
Perdozavus – padidėja seilių išsiskyrimas, iš burnos sklinda žuvies kvapas, pykina, gausiai prakaituojama, sutrinka žarnyno veikla.
Rekomenduojama paros norma – 1-4 g.
Šaltiniai: kepenyse, sojos pupelėse, pupose, kiaušiniuose (trynyje), avižų kruopose, ryžiuose, varškėje, daigintuose kviečiuose, žiediniuose ir baltagūžiuose kopūstuose, žemės riešutuose, alaus mielėse.