Tai daugiametis 15-50 cm aukščio visžalis krūmokšnis su šliaužiančiu ilgu šakniastiebiu. Vaistams vartojamos prinokusios uogos ir lapai.
Mėlynių uogose yra daug cukraus, angliavandenių: gliukozės ir fruktozės; pektino, rauginių medžiagų; antocianų, organinių rūgščių: citrinos, obuolių, gintaro, chino, pieno; vitaminų: C, karotino, B1, B2, PP; dažančiosios medžiagos nurtilino, mineralinių medžiagų. Mėlynės turi daugiau negu kitos uogos ir vaisiai mangano, daug geležies. Augalo lapuose yra rauginių medžiagų; eterinio aliejaus, glikozidų: neomirtilino, erikolino, arbutino, kvercetino; mineralinių medžiagų, vitamino C; organinių rūgščių bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
Mėlynės – labiausiai žinomas vaistas nuo visų skrandžio ir žarnyno ligų, mažakraujystės, kepenų, inkstų ir šlapimo pūslės akmenligės, nuo dizenterijos.
Sergant burnos gleivinės uždegimu, esant nesveikoms dantenoms, vartojami nuovirai iš šviežių ar džiovintų uogų, šviežių uogų sulčių. Lapų arbata yra veiksminga priemonė nuo cukrinio diabeto. Mėlynių žolės nuoviru perskalauti plaukai gražiai blizga.
- Imama 2-3 valgomieji šaukštai džiovintų mėlynių lapų, kaitinama iki virimo, bet neužverdama, leidžiama prisitraukti 2-3 val. Gerti po 1/4 stiklinės 3-4 kartus per dieną.
- 100 g džiovintų mėlynių uogų virti 10 min., palaikyti 1 val., kol prisitrauks, perkošti, įpilti citrinos sulčių, pašildyti ir gerti su cukrumi.
! Sergant infekciniu viduriavimu, padidėjus kraujo krešumui, mėlynės nevartotinos.